warning! Warning!! Sima kūria xD

O daba išpildaū Ląąūrio dream. Kadangy aš jam per skypą pasiūliaū vieną dalyką, įkelsiū knygos more, jei jis atspės kaip mane vadina visa šūlė iš trijų kartų. Nū iš trečio atspėjo
Taigy...
Kviečiū Ląąūry pas save padėti man ieškoti USB xDDD
Nes aš jo NERANDŪŪ!!

SimaxeLT rašo:Neah, jos lašiniai atsparūs virūsams xD

XDD

1 Skyrius

Sekmadienis, balandžio 14d.

16:45: Sėdžiu mašinoje. Nesuprantu tų tėvų, kam keltis į kitą miestą kas dvi savaites? Kai tik susirandu naujų draugų, visada turim kraustytis. Mokyklų nežinia kiek lankiau.. Gal 50.. Ech, beprasmiškai aš čia niurnu.. Geriau pasiklausysiu muzikos..
18:23: Jau apžiūrinėju savo būsimajį kambarį. Hmm, visai fainas.. Erdvus, įdomios formos, su didžiuliu langu, kad kaimynai galėtų žiūrėti kaip persirenginėju. Cha cha. Tėvai sako, jei man ir Bertai namai patiks, galėsim NEBESIKRAUSTYTI !!! Yes, yes, YES!!!
18:25: Aš užmušiu tą mažę Bertą ! Panelei trimetei nepatinka, kad jos kambarys antrame aukšte, atceit, aukštai lipti. Nulipau žemyn pasiklausyti. Pasakiau Bertai:
-Jei norėsi, galėsiu tave užnešti.
Va čia ir buvo mano klaida. Berta kaip pamišusi pradėjo rėkti “nuosavas alkliukas! Nuosavas alkliukas!”
Jau galvojau, nusišausiu.
22:40: Girdžiu kaip Berta rėkia:
-Alkliuk, kalalienė noli į tuoletą!
Vėl turiu keltis nuo ,,patogiojo” čiužinio ir nešti ,,kalalienę” į tuoletą. Galvoju, man dabar ją nušaut, ar vėliau..

Pirmadienis, balandžio 15d.

07:00: Visiškai neišsimiegojau, nes Berta vis norėjo į tuoletą, o kadangi aš pasisiūliau ją nešioti, teko lakstyti.. Ech, jau reikia į mokyklą.. Vėl, kaip visada, atsisėsiu prie durų ir lauksiu kol kas užkalbins.
07:50: Myliu gyvenimą ir šitą miestą! Jau turiu pilna draugų, lia lia lia.. Net ir bestę susiradau. Lia lia lia!
12:15: Gyvenimas sumautai nerealus! Puse tos mokyklos vaikinų mane nužiūrinėjo! Vienas įkišo į galinę džinsų kišenę savo numerį. Imsiu ir skambinsiu! Dar ko!
14:45: Namie. Atsiklaupus ant kelių maldauju mamos, kad lestų Lėjai ( naujajai bestei ) nakvot. Net prižadėjau rytais atnešti jai pusryčius į lovą. Tai tikrai sunku, nes ji visada viską išlieja, o aš kaip tarnaitė turiu išvalyti. Ech, aš lyg angelas be sparnų..
15:00: Leido! Ji tikrai tikrai LEIDO! Iškart puoliau prie telefono, paskambinti Lėjai.
17.30: Baigiau šnekėtis su Lėja. Tiksliau, klykti iš laimės.
18:00: Nebėr ką veikt. Gal parašyt tam vaikinui, kuris įkišo savo numerį man? Nee, nesižeminsiu.
19:00: Pavojus, pavojus! Karalienė atėjo išvesti savo arklį pasiganyti. Na kagi, teks stovėti ant 4 kojų ir valgyti žolę.
21:00: Nu jo.. Aš maniau kad Berta išves mane į kiemą ganytis. Bet ne! Ji nuvedė mane gal 2km nuo namų, pririšo, o pati išėjo pas draugę kuri gyveno šalia. Nerealiai. Prasėdėjau ten iki 20:30, o tada pradėjo lyti. Šaukiau Bertai, kad mane atrištų, nes pačiai buvo sunku. O ta tik pasakė:
-Cit, alkliuk. Kalalienė nenoli suslapti savo aukso galbanų.
Pff, aukso garbanos.. Ji norėtų.. Iš tikro, ji ryža kaip morka !
Šaukiau:
-Bertute, prašau, duosiu daug saldainių.
Tik išgirdusi žodį „saldainių“, ji puolė kaip pamišusi. Greitai mane atrišo, ir nujojo ( ant šlapios manęs ) namo.
Kai grįžome, mamos veidas pabalo. Aš atrodžiau kaip bomžė. Šlapia, aplipusi žolėmis ir su Berta at nugaros. Iš pradžių mama buvo nustebusi, vėliau, jos veidas pasikeitė į labai piktą. Berta nubėgo į kambarį. Bent nereikėjo jos užnešti.
Mama nuėjo paskui. Poof.. Jau galvojau, rėks ant manęs.
22:00: Mama ŽIAURIAI rėkė ant Bertos. Man gerai, aš sėdžiu ramiai savo kambaryje..
24:00: Kaip laukiu rytojaus. O, nauja sms. Lėja..
05:00: Stebiuosi.. Berta nešaukia „alkliuko“, lipa pati.. Vėl sms, vėl Lėja. Susirašinėjam visą naktį. Žioov, biški miego norisi..
05:10: Zzzzzz...Zzzz...



Antradienis, balandžio 16d.


08:25: Velnias!! Vėluoju! Dar sms nauja. Lėja „ Kur esi? Į šūlę eisi?“. Nėra laiko atrašyt, reikia bėgti.
08:34: Še tau, kad nori. Tik įžengiau į istorijos kabinetą, panelė Statinė ( taip ją pravardžiuojam, nes ji be galo stora ) užšaukė:
-Kodėl vėluoji?
-Žadintuvas vėlavo..
-Sėsk. Tik antra diena mokykloje, o tu jau vėluoji. Beje, dienyne išraičiau tau gražų dvejetą.
Burbuliuodama nuėjau sėstis. Kai atsisėdau, Lėja pradėjo dėstyti savo moralus:
-Ko man neatrašei?
-Negražu vėluoti.
-Statinė pasielgė gerai, kad įrašė tau du.
Ir t.t.
Ji dievina statinę, bet ją pravardžiuoja, nes taip daro visi. Kalikė. Bet, šiap ar taip ji mano bestė..
10:50: O dieve, o dieve, koks seksovas mokinys! Susilydžiau..
13:40: Sėdim su Lėja pas mane ir žaidžiam “ tiesa drasa”. Ji manęs klausia:
-Tiesa? Drasa?
-Tiesa.
-Hmm.. Gal ką nors nūsižiūrėjai mūsų mokykloje?
-Nūsižiūrėjau.
-Ką? !
-Vieną knygą iš bibliotekos.
-Ne taip supratai.. Turėjau omeny, kažką iš vaikinų ?
BOOM! ! Iš giedro dangaus, va toks suknistas klausimas. Ilgai galvojau, ir pasakiau:
-Aa.. Tu apie tuos nusižiūrėjimus.. Esu.
-Ką tokį ?
Nusišausiu.. Reikėjo sakyt NE! Ką jau padarysi, teks atsakyti..
-Giedrių, iš 9a..
-Norėtum su juo susipažinti?
-Savaime aišku.
-Tada pasakysiu tau gerą žinią. Jis mano brolis!
Žiūriu į ją išsprogdinusi akis. Po kelių minučių griebiu Bertos vandens šautuviuką, ir nutaikiusi jį į Lėja sakau:
-Prižadėk kad jam NIEKO nesakysi. Prižadi?
Ji pradėjo juoktis.
Neišlaikiau. Pradėjau juoktis. Po dviejų minučių žvengimo vėl nutaisiau šautuviuką į Lėją.
-Tai prižadi?
-Aha.
-Nieko jam nesakyk kol nepaprašysiu.
-Aha.
-Nieko.
-Aha.
-Nieko.
-Aha.
-Nieko.
-Aha.
-Nieko.
-Gerai, nieko! Galim tęst žaidimą?
-Mhm..Tai tiesa? Drasa?
-Drasa.
Che che.. Aš kerštinga! Tokią drasą jai sugalvosiu!
-Tai sakai drasa?
-Nu, ar gluša?
-Ne gluša.. Tai va.. Tavo drasa bus tokia.. Išeik į balkoną ir pašauk kokį nors žmogų. Kai jis atsisuks pasakyk jam ” aš tave myliu”
-Pasilenkt bus galima?
-Ne.
-Jeckau kleckau..
Pasiruošiau žvengti. Ji nuėjo. Pašaukė!
-Ei, atsisuk, su raudona striuke!
Atsisuko.
-Aš tave karštai myliu!!
Lūžau. Dar pridėjo ” karštai”. Pavare jin.
22:57:Pasakiau Lėjai:
-Prižadėk, kad nemiegosim iki 5.
-Prižadu.
23:19:
-Zzzzz...Zzzzz...
Mes neknarkiam! Čia tik Berta atlėkė mum suvaidinti ”Bitutės spektaklį” kurį matė trečią valandą.
Apie spektaklį. Gyvena bitutė. Jos vaikai užsimano medaus. Bitutė nuskrenda medaus, bet kelyje jos daug pavojų.
Mirsiu iš nuobodulio.. O Lėjai patinka. Zvengiu viduje savęs.
-Zzzz.. Zzzz.. Pasitlauk, neglazus uode!! As tau įdūlsiu!
Atėjo mama. Mes su Lėja greit atsigulėm ir vaidinom kad miegam, o Berta atsigulė kampe ir sako:
-Miau, as kaciukas. Miau miau miau.
Kai mama išėjo, pradėjom žvengt kaip pamišusios. Ech, jau norėjau miegot, kai Lėja man tvojo per galva su pagalve rėkdama :
-Pagalvių mūšis!!!
Griebiau pagalvę ir pradėjau ją daužyti.
Ups!! Kažką sudaužiau! Einu miegoti..
05:00
-Lėja, baik!
-Chi chi!
-Lėja baik, oi, cha cha cha cha cha cha ! Durne, nekutenk, tėvai ateis!
-Neateis!
-Cha cha cha cha!
Užsižvengiau taip garsiai! Na ir ką, pasisveikinkit su mama..
-Miegosit jūs vieną kartą ar ne? Rytoj jums į mokyklą!
07:13: Abi darom namų darbus. Visai juos buvom pamiršusios!
07:50: Jau šūlėj.
13:00 Jau namie.. Ech, kokios neidomios dienos..
14:00 O dieve, man parašė GIEDRIUS! ! Tas pats, Lėjos brolis. Pasirodo, mano geroji draugė davė jam mano numerį. AČIŪ LĖJA! Dieve, aš tokia laiminga!





2 skyrius


Trečiadienis, balandžio 17d.

07:00: Aš IŠSEKUSI! Naktį nė biškio nemiegojau, nes rašinėjausi su Giedrium ir Lėja. Net kai nebebuvo apie ką rašinėtis, vis vien rašinėjomės: apie medžių lapus, apie šunų plaukus ir t.t. Net nepastebėjau, kaip prašvito saulė. Mama labai nustebo, kai atėjo manęs pakelti ir rado mane atsikėlusią. Paprastai, aš ją spardau ir miegu toliau.
08:15: Kokia „graži“ diena, lia lia. Vėluojam į geografiją. Geras. Tai gerai kad panelės ,,vadinkit mane Erikute“ dar nebuvo.. O tai pastatytų į durnės vietą..Ta tai moka išduchinti. Bet tai kartais ir pati nusišneka. He he..
09:45: Su klasiokėm sėdim ant palangių ir lakuojames nagus. Rasa vėl nusišneka apie orą. Sako, kad ,,tipo: rytoj 20 laipsnių šilumos. Nusipeza..
Ooo, modeliuke eina. Modeliuke – 7a klases mokinė. Jau tokia lysena, kojos klišos, lūpos sūdžiuvusios, apie riebalų atsargų saugyklomis tapusius plaukus patylėsiu geriau.. Ir ji bando kabinti mano Giedriuką! Na, jis ne mano, bet beveik. Abejoju, ar jis žiūres į dviem klasėm už jį jaunesnę džiūseną.. Su K.P.K (Kiečiausiom Pasauly Klasiokėm) pradėjom ploti ir klykti, kai modeliukė ėjo. Visi taip daro.. Kartais susimąstau, ar ji žliumbia dėl to.. Manau taip.. O gal.. Ai, koks man skirtumas! Svarbu kad man linksma.
11:13: Užtikau modeliukę tulike. Ka ji darė? Su raudonu lūpdažiu raše ant veidrodžio ,,Myliu tave Giedriau :*“. Kai įėjau, ji manęs nepastebėjo. Ištariau:
-Mergyt, galvoji Giedrius į tave atkreips demesį?
-Knisk iš čia
(Uuu, mažoji modeliukė supyko. Cha cha)
-Tuoletas ne tavo nuosavybė.
-Kiek tu iš manęs šaipysies? Žinai, tu čia tik 3 dienas, o aš jau tavęs nekenčiu. Iškart kai atėjai supratau, kad tu neduosi man ramybes.
-Šaipysiuos, kiek norėsiu, modeliuke. Žinai, tu čia tik 7 metai, o tavęs nekenčia visa mokykla.
-Netiesa!
-Na, tai kas tave mėgsta?
-Mokytojai.
-Be jų?
-Giedriukas.
Pradėjau žvengti kaip pamišusi.
-Kvaile, tu kvaile.. Tu net nežinai Giedriaus skonio. Jam tikrai nepatinka tokios džiūsnos kaip tu.
-Įrodyk.
-Įrodysiu. Stenkis dažnai vaikščioti prie jo, ir pamatysi, jis taip pat iš tavęs žvengs ir plos.
-Jis taip daro tik todėl, nes nenori atsiskirti nuo visų.
-Jo, mhm, taip..
-Taip, tai tiesa! Klausyk, eik iš čia, bjauri prostitute.
Man trūko nervai. Prirėmiau ją prie sienos.
-Klausyk, tu, šlykšti džiuviena, dar pamatysiu tave bandant trintis prie mano Giedriuko, tau liūdnai baigsis.
-Jis ne tavo
Drąsi žiurkė..
-Tu dar drįsti šokti man į akis?
Plojau jai per veidą ir sviedžiau į sieną. Na ne visai sviedžiau. Aš ją paleidau, o jos pagaliukinės kojos neatlaikė ir ji nugriuvo. Išejau.. Manau, ji dabar bijos lįsti prie Giedriuko. He he. 1:0 mano naudai.
13:34: Namie, su Lėja aptarinėjam mano drakes su modeliuke. Ji buvo šokiruota.
-Ta žiurke.. Reikes pasakyt Giedriui apie ją.
-Tik manes neminėk. Pasakyk kad viską darei tu.
-E! Aš jam tikrai nesakysiu kad jo geidžiu.
-Tai aišku kad ne. Na tiek to, pasakyk kad aš, bet apie mano meilę nesakyk, ok?
-Ok. Na, aš jau eisiu. Mučhkis bučhkis, čiao čia!
Apkabinau ją ir taip pat paskiau mūsų keistajį atsisveikinimą, kurį, savaime aišku, sugalvojo Lėja.
-Mučhkis bučhkis, čiao čia!
Ji išejo, o aš nuėjau į savo kambarį. Berta gulėjo ant mano lovos ir laikė meškiuką Bunį. Dievuleliau, ji tokia miela.Bet.. Ji verkia. Prisėdau šalia,ir ją apkabinau.
-Kas nutiko?
-Popa.
-O, vargšelė. Parodyk savo popą.
Ji pakėlė savo rankytę ir parodė man. Jos pirštas buvo ištinęs. Pasižiūrejau atidžiau. Jis kreivokas.
-Kas atsitiko?
-Uz.. uz..kliuvau, ir nu..gliu.. gliu.. vau!!
Pakviečiau mamą.
-Kas nutiko?
-Mama, Bertos pirštas ištinęs ir kreivas!
Mama pasižiūrejo. Tada staigiai griebė mane su Berta ir nuvedė į mašiną.
17:12: Vargšelė Berta.. Jos pirštas lūžęs.. Negalėjau žiūreti kai jai dėjo gipsą.. Ji taip rėkė ir verkė.. Dabar sėdžiu mašinoje apsikabinusi Bertą. Ji vis dar verkia, bet silpniau.. Pro ašaras ji ištarė:
-Andli, tu pati geliausia.
Mane užplūdo toks nuostabus jausmas.. Apsikabinau ją dar stipriau, ir abi užmigome..
22:56: Berta vis dar verkia ir neleidžia man miegoti.. Bet aš ant jos nepykstu, nes ją suprantu.. Priimiau ją į savo lovą, kad ji pasijustų geriau.
00:34: Pagaliau Berta užmigo.. Aš taip pat miegosiu..


Ketvirtadienis, balandžio 18 d.

07:55: Tipo ,,geras“. Įėjus į mokyklą, visi į mane žiūrėjo kaip į vargšę. Apsižiūrėjau, na lyg viskas gerai... Ramiai ėjau su Lėja, tik staiga kažkas čiupo mane už peties. Atsisukau, o gi tai išsiviepus modeliukė. Norėjau tvoti jai per snukį ir eit toliau, bet susivaldžiau, nes pamačiau mokyklos soc. pedagogę ir auklėtoją...
-Eikš, Andrėja... O tu , Lėja, pasakyk mokytojai, kad Andrėja vėluos.
-Gerai.
Modeliukė žudikiškai išsiviepė. Neapkenčiu jos.
Nusekiau paskui auklėtoją į soc. pedagogęs kabinetą.
Visos sudėdome, ir tylėjome. Galų gale auklėtoja paklausė:
-Ar žinai kodėl tu čia?
-Ne...
-Prisimink, ką vakar darei?
-Na, atsikėliau, išsiploviau galvą, išsivaliau dantis...-pradėjau vardinti...
-Ne, ką darei susijusio su Laura? *
-Na, tą patį, ką ir visi...
-Tavo žiniai, Andrėja, manęs visi netranko į sienas.-įsikišo modeliukė.
-Turiu omenyje, aš plojau.
-Nevartyk kurmio žemės! Tu mane sumušei!
-Nenusišnekėk.
-Ji nenusišneka. Laura, parodyk savo žymes.
Modeliukė atkišo savo susiraukšlėjusius pagaliukus, kurios kažkoks žmogus vvadina rankomis. Jos supjaustytos.
-Kąą????? Jūs manot, kad aš ją supjauščiau???
-Tu ją metei į sieną, o ji įsipjovė į veidrodžio šukes.
-Tą diena tualete net nebuvo šukių.
-Nebuvo tol, kol tu nesudaužei veidrodžio.
-Kokio dar veidrodžio? Aš ne tokia stipri, kad sudaužyčiau veidrodį.
-Bet sudaužei.
-Nemeluok.
-Gerai, eime į tualetą pažiurėti to veidrodžio.
Kai nuėjome į tualetą, vieno veidrodžio nebuvo.
-Bet prisiekiu, aš jo nedaužiau.
-Sudaužei, dar ir kaip sudaužei.
Nusprendžiau ieškotis pagalbininkų.
-Galima man pasikviesti kelis liudininkus?


*Laura-modeliukės vardas.


-Bandyk,-tepasakė auklėtoja.
Aš nuėjau į klasę, ir pasikviečiau Lėją, Rasą, Miglę ir Ievą.
-Na mergytės, kur buvo Andrėja vakar, per ketvirtą pertrauką?-paklausė pedagogė.
Visos vienbalsiai atsakė:
-Su mumis.
-O kur buvote jūs?
-Prie klasės.
-O kur buvo mode.. Hmm, Laura?
Pedagogė dažnai vadina Laurą modeliuke.
-Kažką darė tualete...
-Iš kur jūs žinote?-įsiterpė modeliukė.
-Matėm, kaip įėjai.
-Tai kaip tuomet jos rankos tapo supjaustytos.
-Pati susipjaustė, norėdama pridirbti man..
-O veidrodis?
-Gali būti, kad tai taip pat jos plano dalis.
-Gerai, išgirdau pakankamai... Laura, tau skiriama bausmė – 900 valandų.
-O.. O.. Ką reikės daryti?
-Padėti valytojoms. Na, o jūs, mergaitės, bėkit į pamoką.
Mes išėjom, o kai nuo jų nutolom, pradėjom žvengs.
-Prisidirbo.
-Aha.
-K.P.K. saugios.
-Jo!!!!
Ir visos susikabinusios įėjom į klasę.







3 Skyrius


Penktadienis, Balandžio 15d.

09:15: Yaaaahooo!!!!!!! Penktadienis. Pagaliau, po šitokios ilgos savaitės. Ir dar vienas pliusas – nakvosiu pas Lėją. Tiksiuosi pamatyti Giedrių vienais apatiniais. Cha cha cha. Jei tai įvyks, tada žvengsiu iki pat ryto. Ir dar vienas pliusas – šiandien tik 2 pamokos, nes dauguma mokytojų užsikrėtė kažkokiu TOR*, ar kaip jis ten, virusu. Taigi dabar iš lėto bindzinam pas Lėją.
-Kaip manai, ką veiks Giedrius, kai aš būsiu pas tave?
-Ko gero, kaip visada, tūnos garaže su savo chebra ir kurs naują dainą.
-Jis priklauso grupei??
-Taip, o tu nežinojai? Juk jis iš ,,Staugiančių vilkų“.
-Nejuokauji?
-Ne. O ką, tu jų nematei?
-Mačiau.
-Ir neatskyrei jo?
-Ne.
Tada ji pasiėmė telefoną ir suvaidino, kad skambina.
-Alio, čia akių gydytojas? Išrašykite pačius stipriausius akinius.
Ir ,,padėjo“ ragelį.
-Na va, užsakiau tau akinius.
Ir abi pradėjom žvengt.
11:13: Su Lėja prisėdom ant lovos.
-Kodėl čia pilna minkštų žaislų? Tu gal penktokė, ar kaip?
-Ne, čia, na, tipo.. Mano kolekcija.
-Kolekcionuoji žaislus?
-Aha...
-Nesigink. Žinau kad tu mažvaikė.
-Gerai, pripažįstu.
Oba. Aš ant juokų pasakiau, o ji prisipažino. Geeras..
*Andrėja kalba apie ROT virusą.
20: 30: Jau sugulėm į lovą, nes užsimanėm. Aš nuėjau paieškoti tualeto.
Jos koridorius labai ilgas. Pamačiau kažkokias duris, ir pamaniau, jog tai tualetas. Įėjau.. Ups.. Ten buvo Giedriaus kambarys. Deja, jis buvo su džinsais ( o ne su mano svajonių apatiniais). Jis kūrė žodžius. Pakėlė galvą į mane, ir sušuko:
-Andrėja, tu mano mūza!
Pažiūrėjau į jį nevisprotės žvilgsniu, Tuo tarpu jis ėmė branzdinti gitarą, ir dainuoti:
-..Tu stovi tarpduryje.. Ir žiūri į mane.. Bet mano širdyje tavęs nėra.. Žinau, tau skaudu.. Žinau, tau nelengva, bet... (Dabar jis pradėjo priedainį, bent jau aš taip manau..) Prašau nežiūrėk į mane.. Man skaudu, deja.. Man skaudu, deja.. Aš prašau, išeik, ten kur nematysiu tavęs aš jau nebe.. Nes man skaudu, deja..
O dieve, kokia graži daina.. Ir jo balsas tarsi angelo.. Bet.. Pala, pala ! Jis čia apie mane dainuoja? ! Ne, čia mano vaizduotė šėla.. Tada jis tarė:
-Na, tai ko panelė Andrėja, mano mūza, norėjo?
-Ee.. O kodėl aš mūza? Man šis žodis panašus į medūzą, o medūzos kvailos..
-Na, tu mano įkvėpimas.
-Bet tu čia ne apie mane dainavai?
-Visko gali būti..
Kąąą???? Nee, jis juokauja.
-Na, beje, užėjau, nes nežinojau, um... Kur vonia?
-Pačios paskutinės durys. Beje, dėl dainos.. Per konciką ją atliksiu, būtų malonu, jei ateitum. Galėsiu tave pakviesti ant scenos ir visiems matant tave.. Em.. Tau padėkoti..
-Žinoma ateisiu!
-Džiugu tai girdėti.
Išėjau. Aš įsitikinusi, kad sakydamas ,, visiems matant tave.. „, jis norėjo pasakyti visiems matant tave pabučiuoti.. Che che..
Po milijono valandų vonioje grįžau pas Lėją.. O ji jau parpė. Cha cha cha cha..
20:45: Ji neparpia.. Ji žvengia.
-Ko čia žvengi?
-Tu juokinga.
-Aš??
-Tu..
-Ką aš tokio padariau? Gal mano naktiniai sulindo į apatinius?
-Nesulindo.
-Tai ko juokies, po velnių?
-Nes tu specialiai nuėjai į Giedraus kambarį, tikėdamasi pamatyti jį su apatiniais, o jam pasakei kad nežinai kur tūlikas.
-Na, tai kad jo kambario durys panašios..
-Argi normalūs žmonės klijuoja ant tūliko durų lipdukus, su užrašu
,, Nesiartinti‘‘?
-Na taip.. Išskyrus tuos, kurie triesdami nepataiko į tūliką.
Ir abi pradėjom žvengt. Vėl. Du kartai per dieną.. Rekordas. Nors manau kokią dieną mes žvengsim net 999 kartus. Norėčiau..
-Lėja..
-Ką?
-Žinai ką sugalvojau?
-Ne.
-Tada klausyk..
-Sakyk tu, po velnių.
-Eik pažiūrėt, ar Angelas miega. Jei miega, tada nieko, jei ne, tada pasakyk ar jis su apatiniais.
-Mhm, jo, ir perduosiu, kad Andrėja nori apatinių..
-Ne!
-Taigi juokauuuju....
-Neh neh neh...
-O ką reiškia neh neh neh?
Atsilikėlė..
-Tai šiuolaikiškas ,,be be be‘‘ variantas..
-Aišku..
-Eik pas Giedrių!
-Nieh nieh nieh..
-Tariasi neh neh neh..
-Koks skirtumas? !
-Didelis.
-O man mažas.
-Aš tuoj padidinsiu.
-O aš sumažinsiu.
-Neva tu žinai kaip tai daryti.
-Žinau.
-Ir kaip?
-Einu pas Giedrių.
-Neh neh neh..
-Nieh nieh nieh! !
-Juk ne taip tariasi!
-Man dziiiin!
-O man ne.
-Gerai, einu pas tavo ,,angelą“
-Jis dar ne mano.
-Koks skirtumas?
-Didelis.
-O man mažas.
-Gerai, nepradedam to paties š..
-Gerai. Kai grįšiu, prątesim.
-Mhm..



Įkėliaū viską pagal tvarką, nes aptvarkiaū. Dabar naūją dalį gaūsit gal kas 2 sav. bet ūžtat ji būs tokio dydžio, kjp šiūo metū vienas skyriūs

Gerai, einu pas tavo ,,angelą“

;D

Patiko man

Auksinio medalio tau reikia sima žiauriai geras kūrinys,žinok labai labai labai labai (tų labai iki begalybės) patiko

Medalio xD
Lol
Čhe geras xD

gerai kuri tikrai reik medalio

Nejūokinkit xDDD
Medalio

Medalio.Medalio?Aha...Matai kaip Sima.

sima duok tu man savo skype

o kodel tu neberasai nauju skyriu?

Nes mano internetas gėjūs..
Ant visko jis padėjęs..
xD

Beje, dabar mano kompą kankina MEILĖ xDD
Ne mane, bet kompą..
Jis myli Ląąuri XDDDD
LOl
Per skype jie sūsipažino
XD
Tai va..
Knygos darbai sustojo..
Nes mano kompas gėjus..
Ant visko jis padėjęs XD

Prasyciau nenusneketi.

Čia mano kūryba, tai kad nezįsk ;DD

Aš bandaū kūrti, jei nematai xD

Geros eilutės anos buvo,valio.

joa gerai rimuoji